Vieną rytą atidarote el. paštą ir matote pranešimą: „Jūsų paskyra buvo pasiekta iš nežinomo įrenginio.” Kitą dieną kompiuteris atsisako paleisti svarbų failą, kurį ruošėte savaitę. Trečią dieną kolega praneša, kad gavo keistą laišką nuo jūsų, nors jūs nieko nesiuntėte.
Kiekviena iš šių situacijų prasideda nuo vienos mažos klaidos. Ir beveik kiekviena iš jų buvo išvengiama.
IT specialistai sako, kad apie 90 % visų kompiuterinių incidentų yra žmogiškojo faktoriaus rezultatas. Ne sugedęs procesorius, ne blogai parašyta programa, o paprasčiausias vartotojo veiksmas arba neveikimas tinkamu momentu.
Šis straipsnis skirtas visiems, kurie naudoja kompiuterį kasdien, nesvarbu, ar dirbate biure, ar namuose. Čia rasite 10 konkrečių klaidų, kurias tikėtina darote ir jūs, kartu su aiškiais žingsniais, kaip kiekvieną iš jų ištaisyti.
1. Tas pats slaptažodis visur: viena spraga atveria viską
Įsivaizduokite, kad turite vieną raktą, kuris atrakina jūsų namus, automobilį, biurą ir banko seifą. Patogų? Be abejo. Bet pakanka prarasti tą vieną raktą, ir prarandate viską iš karto.
Būtent taip veikia pasikartojantys slaptažodžiai skaitmeniniame pasaulyje.
Kas nutinka iš tikrųjų:
Kasmet nuteka šimtai duomenų bazių su milijonais vartotojų prisijungimo duomenų. Programišiai paima šiuos nutekėjusius slaptažodžius ir automatiškai bando juos „Gmail”, „Facebook”, „Amazon”, bankų ir kitose platformose. Šis procesas yra visiškai automatizuotas ir trunka kelias minutes.
Jei jūsų „Netflix” slaptažodis sutampa su el. pašto slaptažodžiu, o el. paštas yra susietas su banku, vienas nutekėjimas tampa grandinine reakcija.
Kaip tai ištaisyti per 20 minučių:
- Atsisiųskite slaptažodžių tvarkytuvę. „Bitwarden” yra nemokama ir veikia visuose įrenginiuose. „1Password” kainuoja apie 3 € per mėnesį ir turi šeimos planą.
- Pradėkite nuo trijų svarbiausių paskyrų: el. pašto, banko ir pagrindinės socialinio tinklo paskyros. Pakeiskite šių paskyrų slaptažodžius į unikalius, bent 14 simbolių ilgio.
- Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA). „Google Authenticator” arba „Microsoft Authenticator” programėlės yra nemokamos. Net jei kas nors sužinotų jūsų slaptažodį, be antro patvirtinimo jis neprisijungs.
- Per artimiausią savaitę pakeiskite likusių paskyrų slaptažodžius, po kelis per dieną.
Paprastas testas: Eikite į haveibeenpwned.com ir įveskite savo el. pašto adresą. Ši svetainė parodys, ar jūsų duomenys buvo nutekinti per žinomus duomenų pažeidimus.
2. Atnaujinimų atidėliojimas: atviros durys, pro kurias eina visi
Tas mažas iššokantis langelis „Galimi atnaujinimai” daugumai žmonių sukelia vieną reakciją: „Ne dabar.” Ir taip „ne dabar” virsta „ne šią savaitę”, o paskui „gal kitą mėnesį”.
Ko daugelis nesupranta:
Programinės įrangos atnaujinimai nėra kosmetiniai patobulinimai. Maždaug 80 % visų atnaujinimų pataiso saugumo spragas, t. y. žinomus kelius, kuriais programišiai gali patekti į jūsų sistemą. Kai saugumo spraga viešai paskelbiama, prasideda lenktynės: programišiai kuria įrankius tai spragai išnaudoti, o jūs arba spėjate atnaujinti, arba tampate taikiniu.
Realaus gyvenimo atvejis:
2021 m. „Microsoft Exchange” serveriuose buvo aptikta kritinė spraga. Pataisa buvo išleista per kelias dienas. Organizacijos, kurios atnaujino iš karto, liko nepaliestus. Tos, kurios delso, prarado duomenis, o kai kurios patyrė mėnesius trunkančius incidentų tyrimus.
Praktinis sprendimas:
- „Windows”: Atidarykite „Settings” → „Windows Update” → įjunkite „Get the latest updates as soon as they’re available”. Nustatykite „Active hours”, kad sistema neperstartuotų jums dirbant.
- „Mac”: „System Settings” → „General” → „Software Update” → pažymėkite visas automatinio atnaujinimo parinktis.
- Telefonuose: Tiek „iOS”, tiek „Android” leidžia nustatyti automatinius atnaujinimus naktį, kai telefonas kraunasi.
- Naršyklės: „Chrome”, „Firefox” ir „Edge” atsinaujina automatiškai, bet tik tada, kai jas uždarote ir vėl atidarote. Jei naršyklė veikia ištisas dienas, ji neatsinaujina. Uždarykite ją bent kartą per dieną.
3. Gyvenimas be atsarginės kopijos: žaidimas, kuriame laimi tik laikas
Yra du tipai žmonių: tie, kurie daro atsargines kopijas, ir tie, kurie dar neprarado duomenų. Ši frazė skamba kaip pokštas, bet IT specialistai ją kartoja ne be reikalo.
Trys dažniausi scenarijai, kai duomenys dingsta:
- Aparatinis gedimas. Kietasis diskas yra mechaninis įrenginys su besisukančiais diskais. Jis turi baigtinį tarnavimo laiką. Vidutiniškai HDD tarnauja 3–5 metus, SSD ilgiau, bet ir jie nėra amžini.
- Išpirkos reikalaujanti programinė įranga (ransomware). Virusas užšifruoja visus jūsų failus ir reikalauja mokėjimo už jų atkūrimą. Mokėjimas negarantuoja, kad failus atgausite.
- Žmogiškoji klaida. Netyčia ištrintas failas, perrašytas dokumentas, suformatuotas ne tas diskas. Tai nutinka dažniau, nei kas nors nori pripažinti.
„3-2-1″ sistema, kuri tikrai veikia:
- 3 kopijos: originalas ir dvi atsarginės.
- 2 skirtingos laikmenos: pvz., kompiuteris + išorinis diskas.
- 1 kopija kitoje fizinėje vietoje: debesijos saugykla arba diskas kituose namuose.
Konkretūs veiksmai:
- „Windows” vartotojai: Prijunkite išorinį diską ir įjunkite „File History” per „Settings” → „Update & Security” → „Backup”. Sistema automatiškai kopijuos jūsų dokumentus, nuotraukas ir darbalaukio failus.
- „Mac” vartotojai: Prijunkite išorinį diską ir įjunkite „Time Machine”. Ji kas valandą kurs atsargines kopijas be jokio jūsų įsikišimo.
- Debesija: „Google One” (100 GB už ~2 €/mėn.), „iCloud+” (50 GB už ~1 €/mėn.) arba „OneDrive” (100 GB už ~2 €/mėn.) puikiai tinka papildomam saugumo sluoksniui.
Auksinė taisyklė: Atsarginė kopija, kurios niekada nebandėte atkurti, gali būti bevertė. Kas kelis mėnesius atidarykite atsarginę kopiją ir patikrinkite, ar failai tikrai ten yra ir ar jie atsidaro.
4. Paspaudimas prieš pagalvojimą: sukčiavimo anatomija
Gaunate el. laišką: „Jūsų siunta laukia pristatymo. Patvirtinkite adresą čia.” Jūs iš tikrųjų laukiate siuntos. Spustelite nuorodą. Ir tuo metu jūsų kompiuteryje pradeda veikti programa, kurios jūs tikrai nelaukėte.
Kodėl net protingi žmonės ant to užkimba:
Sukčiai nebėra mėgėjai, rašantys laiškus su gramatikos klaidomis. Šiuolaikiniai phishing laiškai yra profesionaliai sukurti, su tiksliai nukopijuotais logotipais, teisingomis kalbos formomis ir kontekstiniu tikslumu. Kai kurie iš jų naudoja informaciją iš jūsų socialinių tinklų, kad laiškas atrodytų dar tikroviškesnis.
Penki ženklai, kurie turėtų sustabdyti jūsų pirštą:
- Skuba. „Per 24 valandas jūsų paskyra bus užblokuota.” Tikros organizacijos neduoda 24 valandų ultimatumų el. paštu.
- Emocinis spaudimas. Baimė (paskyra nulaužta), godumas (laimėjote prizą), smalsumas (pažiūrėkite, kas apie jus parašė).
- Neatitikimas tarp siuntėjo vardo ir adreso. Vardas rodo „Swedbank”, bet adresas yra „info@sw3dbank-security.com”.
- Nuoroda veda ne ten, kur rašoma. Užveskite pelę ant nuorodos (nespausdami) ir pažiūrėkite tikrąjį adresą naršyklės apačioje.
- Priedai, kurių nelaukėte. Ypač .exe, .zip, .js, .scr ar .docm formatų failai.
Ką daryti, jei abejojate:
- Nespaudžkite nuorodos laiške. Atidarykite naršyklę ir rankiniu būdu surinkite oficialų organizacijos adresą.
- Paskambinkite organizacijai telefonu (numerį raskite oficialioje svetainėje, ne laiške) ir paklauskite, ar jie tikrai siuntė tokį pranešimą.
- Jei jau paspaudėte ir įvedėte duomenis, nedelsdami keiskite slaptažodį ir informuokite savo banką.
5. Viešas „Wi-Fi” be VPN: pokalbis, kurį girdi visi
Sėdite kavinėje, prisijungiate prie nemokamo „Wi-Fi” ir tikrinatės banko sąskaitą. Atrodytų nekaltas veiksmas, bet tai panašu į pokalbį apie savo finansus per garsiakalbį pilnoje patalpoje.
Techninė realybė:
Viešas „Wi-Fi” tinklas dažniausiai neturi individualaus šifravimo. Tai reiškia, kad bet kas tame pačiame tinkle, naudodamas laisvai prieinamas programas, gali matyti jūsų interneto srautą. Prisijungimo duomenys, el. laiškai, pokalbiai, viskas, kas siunčiama nešifruotu kanalu, tampa prieinama.
Dar blogiau: programišius gali sukurti netikrą „Wi-Fi” tašką pavadinimu „Kavine_Nemokamas_WiFi” ir laukti, kol prie jo prisijungsite. Viskas, ką darysite per tą tinklą, eis tiesiai per jo kompiuterį.
Trys apsaugos lygiai:
- Minimalus (nemokamas): Tikrinkite, ar svetainės naudoja HTTPS (užrakto ikona adreso juostoje). HTTPS šifruoja duomenis tarp jūsų naršyklės ir svetainės. Bet tai apsaugo tik naršymą, ne kitas programas.
- Standartinis (rekomenduojamas): Naudokite VPN programą. VPN sukuria šifruotą tunelį visam jūsų interneto srautui. „ProtonVPN” turi nemokamą versiją, „Mullvad” kainuoja 5 €/mėn. be jokių sutarčių.
- Geriausias: Vietoje viešo „Wi-Fi” naudokite savo telefono mobilųjį ryšį kaip „hotspot”. 4G/5G ryšys yra kur kas saugesnis nei bet kuris viešas „Wi-Fi” tinklas.
Dar vienas patarimas: Telefone ir kompiuteryje išjunkite automatinį prisijungimą prie žinomų tinklų. Tai neleis jūsų įrenginiui pačiam prisijungti prie potencialiai nesaugaus tinklo be jūsų žinios.
6. Programų kaupimas: skaitmeninis kambarys be tvarkos
Atidarykite savo kompiuterio programų sąrašą. Kiek ten programų, kurių nepaliečiate mėnesiais? Gal metais? Kiekviena iš jų yra ne tik užimta vieta diske, bet ir potencialus saugumo pavojus, ypač jei programa nebeatnaujinama.
Trys problemos, kurias sukelia programų perteklius:
- Greičio sumažėjimas. Daugelis programų paleidžia foninius procesus, kurie veikia net tada, kai pačios programos neatidarote. Kiekvienas toks procesas ėda procesoriaus ir atminties resursus.
- Saugumo spragos. Pasenusi, nebeatnaujinama programa yra kaip neužrakinti langai name. Programišiai aktyviai ieško tokių programų, nes žino, kad jų spragos niekada nebus pataisytos.
- Konfliktai tarp programų. Dvi antivirusinės programos, trys debesijos sinchronizacijos įrankiai, keli ekrano kopijų darymo įrankiai. Jie konfliktuoja tarpusavyje, lėtina sistemą ir sukelia neaiškias klaidas.
Valymo procedūra (30 minučių):
- „Windows”: Atidarykite „Settings” → „Apps” → „Installed Apps”. Surūšiuokite pagal paskutinio naudojimo datą. Viską, ko neatidarėte per 3 mėnesius, apsvarstykite pašalinti.
- „Mac”: Atidarykite „Finder” → „Applications”. Peržiūrėkite sąrašą. Programas, kurių nebenaudojate, vilkite į šiukšlinę. Papildomai naudokite „AppCleaner” (nemokama programa), kuri pašalina ir programos paliktus konfigūracinius failus.
- Naršyklės plėtiniai: Atidarykite naršyklės plėtinių puslapį ir pašalinkite viską, ko aktyviai nenaudojate. Kiekvienas plėtinys turi prieigą prie jūsų naršymo duomenų.
Prevencinė taisyklė: Prieš instaliuodami bet ką naujo, paklauskite: „Ar galiu šią užduotį atlikti su programa, kurią jau turiu, arba su internetine priemone?” Dažnai atsakymas yra „taip”.
7. Duomenų siuntimas atviru tekstu: skaitmeninis atvirukas
Siunčiate kolegai el. laišką su „Excel” lentele, kurioje yra klientų vardai, telefonai ir adresai. Arba „Messenger” žinute su paso kopija. Arba SMS žinute su prisijungimo duomenimis.
Visa tai keliauja internetu maždaug taip pat saugiai, kaip atvirukas paštu: kiekvienas, kas jį paima į rankas, gali perskaityti.
Kas iš tikrųjų nutinka su jūsų duomenimis:
El. laiškas keliauja per kelis serverius, kol pasiekia gavėją. Kiekviename iš jų jis gali būti nuskaitytas, nukopijuotas arba perimtas. Dauguma el. pašto paslaugų šifruoja laišką transporto metu (TLS), bet ne visada, ir ne visuose tarpiniuose taškuose.
Socialinių tinklų žinutės atrodo privačios, bet jūs iš esmės patikite savo duomenis trečiosios šalies serveriams. Jei ta platforma patiria duomenų nutekėjimą, jūsų paso kopija ar slaptažodis atsiduria viešojoje erdvėje.
Saugesnės alternatyvos:
- Jautriems failams siųsti: Naudokite šifruotas failų dalijimosi paslaugas. „Tresorit Send” arba „Proton Drive” leidžia siųsti failus su slaptažodžio apsauga ir nustatyti galiojimo laiką.
- Slaptažodžiams dalintis: Slaptažodžių tvarkytuvės kaip „Bitwarden” ar „1Password” turi saugaus dalijimosi funkciją. Niekada nesiųskite slaptažodžių el. paštu ar žinutėmis.
- Dokumentams su asmens duomenimis: Jei turite siųsti el. paštu, bent apsaugokite failą slaptažodžiu (ZIP archyvas su slaptažodžiu arba PDF su apsauga), o slaptažodį perduokite kitu kanalu, pvz., telefonu.
- Kasdieniam susirašinėjimui: „Signal” programėlė naudoja „end-to-end” šifravimą, t. y. net pati „Signal” kompanija negali perskaityti jūsų žinučių.
8. Darbas su administratoriaus teisėmis kiekvieną dieną
Dauguma „Windows” vartotojų net nežino, kad jų paskyra turi administratoriaus teises. Ir dauguma niekada apie tai negalvoja, kol neatsitinka bėda.
Analogija iš realaus gyvenimo:
Tai panašu į tai, kad kiekvieną dieną nešiotumėtės visus savo namų raktus, banko korteles, dokumentus ir automobilių raktus vienoje piniginėje. Jei ją pamesite, prarasite viską iš karto. Protingiau kasdien nešiotis tik tai, ko reikia, o likusius dokumentus laikyti seife.
Kodėl tai pavojinga:
Kai dirbate su administratoriaus paskyra, kiekviena programa, kurią paleidžiate (ar kuri paleidžiama be jūsų žinios), gauna pilnas teises jūsų sistemoje. Kenkėjiška programa su administratoriaus teisėmis gali:
- Įdiegti kitas kenkėjiškas programas giliai sistemoje.
- Išjungti antivirusinę apsaugą.
- Pakeisti sisteminius failus.
- Sukurti paslėptą paskyrą nuotoliniam prisijungimui.
- Perimti visų kitų to kompiuterio vartotojų duomenis.
Su standartinės paskyros teisėmis kenkėjiška programa gali paveikti tik jūsų vartotojo failus, ne visą sistemą.
Kaip tai sutvarkyti:
- „Windows”: „Settings” → „Accounts” → „Family & other users” → „Add account”. Sukurkite naują paskyrą su standartinėmis teisėmis.
- Perkelkite savo failus į naują paskyrą.
- Kasdieniam darbui naudokite standartinę paskyrą.
- Kai reikia instaliuoti programą, sistema paprašys administratoriaus slaptažodžio. Tai yra gerai, nes jūs sąmoningai priimate sprendimą.
„Mac” vartotojams: „macOS” jau turi gerą praktiką. Net jei jūsų paskyra yra administratoriaus tipo, sistema kiekvieną kartą prašo slaptažodžio prieš leisdama atlikti sisteminius pakeitimus. Bet ir čia rekomenduojama kasdieniam darbui naudoti standartinę paskyrą.
9. Sistemos pranešimų spaudimas „Taip” aklai
Kompiuteris pateikia pranešimą. Jūs neskaitote ir spaudžiate „OK”. Naršyklė klausia, ar leisti svetainei siųsti pranešimus. Jūs spaudžiate „Leisti”. Programa prašo prieigos prie kontaktų, mikrofono, kameros. Jūs spaudžiate „Taip” viskam.
Kiekvienas iš šių paspaudimų yra sprendimas, kurį priimate apie savo privatumą ir saugumą. Kai spaudžiate negalvodami, jūs atiduodate kontrolę.
Trys dažniausi pavojai:
- Naršyklės pranešimų leidimai. Jei leidžiate abejotinai svetainei siųsti pranešimus, ji gali bombarduoti jus reklaminiais pranešimais arba net kenkėjiškais peradresavimais. Kai kurios iš šių svetainių imituoja sisteminius pranešimus, kad atrodytų kaip antivirusinės programos perspėjimai.
- Programų teisių suteikimas. Žibintuvėlio programėlė prašo prieigos prie jūsų kontaktų ir vietos? Tai aiškus ženklas, kad programa renka jūsų duomenis, o ne šviečia ekraną.
- UAC (User Account Control) langai „Windows” sistemoje. Jei UAC langas pasirodo, kai jūs nieko nepaleidote, tai reiškia, kad kažkas bando atlikti pakeitimus jūsų sistemoje. Spauskite „Ne”.
Nauja taisyklė, kurios verta laikytis:
- Prieš paspausdami „Taip” bet kam, sustokite trims sekundėms ir perskaitykite, ko prašoma.
- Jei nesuprantate pranešimo, pasirinkite „Ne” arba „Atšaukti”. Blogiausia, kas gali nutikti, tai programa neveiks. Geriausia, ką galite padaryti, tai apsisaugoti nuo grėsmės.
- Reguliariai peržiūrėkite suteiktus leidimus. Naršyklėse: „Settings” → „Privacy” → „Site permissions”. Telefonuose: „Settings” → „Apps” → pasirinkite programą → „Permissions”.
10. Kompiuterio fizinės būklės ignoravimas
Kompiuteris nėra „amžinas”. Jis yra elektroninis įrenginys su ventiliatoriais, kurie kaupia dulkes, baterija, kuri sensta, ir komponentais, kurie perkaista. Fizinės priežiūros ignoravimas sukelia problemas, kurios atrodo kaip programinės įrangos gedimai, bet iš tikrųjų yra mechaninės.
Penki simptomai, kad jūsų kompiuteriui reikia fizinės priežiūros:
- Ventiliatorius dirba garsiai net be sunkių užduočių. Tai reiškia, kad aušinimo sistema kovoja su dulkėmis ir negali efektyviai aušinti komponentų.
- Kompiuteris lėtėja po 20–30 minučių darbo. Greičiausiai procesorius perkaista ir automatiškai mažina savo darbo dažnį, kad apsisaugotų nuo pažeidimų.
- Nešiojamo kompiuterio baterija nelaiko ilgiau nei valandą. Baterijos tarnavimo laikas yra ribotas (paprastai 500–1000 įkrovimo ciklų).
- Netikėti išsijungimai. Dažniausiai susiję su perkaitimu arba maitinimo problemomis.
- Keisti garsai iš kompiuterio. Traškėjimas ar girgždėjimas gali reikšti, kad standusis diskas baigia savo tarnavimo laiką.
Priežiūros kalendorius:
Kas mėnesį (5 minutės):
- Nuvalykite ekraną mikropluošto šluoste.
- Patikrinkite, ar ventiliacijos angos neuždengtos.
- Išjunkite ir vėl įjunkite kompiuterį (jei paprastai jį tik užmigdote).
Kas 3 mėnesius (15 minučių):
- Nuvalykite klaviatūrą (apverskite, švelniai papurtykite, naudokite suslėgto oro balionėlį tarpams tarp klavišų).
- Patikrinkite laidų būklę, ypač maitinimo laidą.
- Peržiūrėkite disko užimtumą ir atlaisvinkite vietos, jei reikia.
Kas 6 mėnesius (30 minučių):
- Staliniame kompiuteryje: atidarykite korpusą ir nuvalykite dulkes suslėgtu oru, ypač nuo procesoriaus aušintuvo ir vaizdo plokštės ventiliatoriaus.
- Nešiojamame kompiuteryje: nuvalykite ventiliacijos angas suslėgtu oru iš išorės.
- Patikrinkite disko būklę naudodami „CrystalDiskInfo” (Windows) arba „DriveDx” (Mac).
Kasmet:
- Apsvarstykite terminės pastos pakeitimą procesoriuje (staliniame kompiuteryje tai paprasta, nešiojamame geriau patikėti specialistui).
- Patikrinkite, ar kompiuterio aparatinė įranga atitinka jūsų dabartinių programų poreikius.
Klaidų grandinės efektas: kaip viena klaida tampa katastrofa
Šios 10 klaidų retai egzistuoja po vieną. Dažniausiai jos susipina ir sustiprina viena kitą. Štai tipinis scenarijus:
Vartotojas naudoja tą patį silpną slaptažodį visur (klaida nr. 1). Jis neatnaujina operacinės sistemos (klaida nr. 2) ir neturi atsarginės kopijos (klaida nr. 3). Vieną dieną jis paspaudžia ant phishing nuorodos (klaida nr. 4) viešame „Wi-Fi” tinkle (klaida nr. 5). Kenkėjiška programa paleidžiama su administratoriaus teisėmis (klaida nr. 8), nes vartotojas automatiškai paspaudė „Taip” (klaida nr. 9). Programa užšifruoja visus failus ir reikalauja išpirkos.
Rezultatas: prarasti visi asmeniniai failai, nuotraukos, dokumentai. Banko paskyroje matomi nesankcionuoti pervedimai. Atkūrimas užtrunka savaites ir kainuoja šimtus ar tūkstančius eurų.
Bet jei bet kurioje šios grandinės vietoje būtų buvusi bent viena apsaugos priemonė, stiprus unikalus slaptažodis, laiku įdiegtas atnaujinimas, atsarginė kopija, VPN viešame tinkle, scenarijus būtų nutrūkęs ir žala būtų buvusi minimali arba jos visai nebūtų.
Veiksmų planas: nuo ko pradėti šiandien
Nereikia taisyti visų 10 klaidų per vieną dieną. Štai prioritetinis planas, suskirstytas pagal poveikį ir pastangų kiekį:
Šiandien (30 minučių):
- Įdiekite slaptažodžių tvarkytuvę ir pakeiskite trijų svarbiausių paskyrų slaptažodžius.
- Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą el. paštui ir bankui.
- Patikrinkite, ar operacinė sistema turi laukiančių atnaujinimų, ir juos įdiekite.
Šią savaitę (1 valanda):
- Nusipirkite išorinį diską ir nustatykite automatines atsargines kopijas.
- Peržiūrėkite įdiegtų programų sąrašą ir pašalinkite nereikalingas.
- Pašalinkite nenaudojamus naršyklės plėtinius.
Šį mėnesį (2 valandos):
- Sukurkite standartinę vartotojo paskyrą kasdieniam darbui.
- Įdiekite VPN programą (bent nemokamą versiją).
- Nuvalykite kompiuterį nuo dulkių ir patikrinkite ventiliatorius.
- Pakeiskite likusių paskyrų slaptažodžius.
Nuolatiniai įpročiai:
- Prieš spausdami bet kokią nuorodą el. laiške, sustokite ir pagalvokite 3 sekundes.
- Kartą per mėnesį peržiūrėkite suteiktus leidimus programoms ir svetainėms.
- Kartą per ketvirtį patikrinkite atsarginę kopiją, ar ji veikia.
- Venkite viešo „Wi-Fi” be VPN, naudokite telefono mobilųjį ryšį, kai įmanoma.
Paskutinė mintis
IT klaidos nėra intelekto klausimas. Protingi, išsilavinę žmonės kasdien tampa sukčiavimo aukomis, praranda duomenis ir susiduria su saugumo incidentais. Priežastis paprasta: mes visi turime tuos pačius psichologinius polinkius, ieškoti patogesnio, greitesnio kelio.
Skirtumas tarp tų, kurie patiria rimtų pasekmių, ir tų, kurie jų išvengia, yra ne techninis išmanymas. Tai keli paprasti įpročiai, nustatyti vieną kartą ir palaikomi reguliariai.
Pasirinkite vieną klaidą iš šio sąrašo, tą, kuri jums atrodo aktualiausia, ir ištaisykite ją šiandien. Rytoj pasirinkite kitą. Per mėnesį jūsų skaitmeninis saugumas bus visiškai kitame lygyje.